Svencelės salos – tai kvapą gniaužiantys vaizdai ir estetika, gamtos apsuptas komfortas ir jauki ramybė ant Kuršių marių kranto. Tai nevaržoma laisvė, nuolatinis vandens ošimas, saulėtekiai ir saulėlydžiai. Tai namai, įkvepiantys svajones.

Ypatingas Svencelės salų akcentas – vandens kanalai, kuriais pasieksite namus ir prisišvartuosite nuosavame kieme. Dinamiškų formų namai jaukiai įsilieja į pajūrio atmosferą. Stiklinis jų fasadas atveria kvapą gniaužiantį vaizdą į kanalus ir užtikrina nepertraukiamą ryšį tarp žmogaus ir gamtos.

PROJEKTUOJAMI AUKŠČIAI
Projekte numatyta iš dalies pakeisti esamą reljefą, užpilti tvenkinius. Pakrantės juosta paliekama tokia pati, o likusi teritorija išlyginama, iškasami kanalai. Esamų tvenkinių vietoje įrengiama dalis kanalų ir uostas, suformuojamas įplaukimas į jį ir molas. Teritorijos rytuose supilamos kalvelės bokštelių tipo pastatams ir aukštesnė kalva už stovyklavietės namelių.

ŽELDINIAI
Teritorijoje apželdinimas organizuojamas išlaikant pakrantei būdingą linijiškumą, želdinių grupės dėstomos ruožais palei pakrantę. Tolstant nuo kranto, želdiniai aukštėja. Išskiriamos šios landšafto grafikos zonos: vanduo, pakrantės linija, nendrynas, žemaūgiai medžiai, aukštaūgiai medžiai ir miškas. Arčiausiai kranto, kad neužgožtų vaizdo į marias, sodinamos nendrės ir krūmai iki 1,2m. Toliau želdiniai aukštėja - salose bus auginami vaismedžiai, žydintys krūmai, žemaūgiai medžiai, o už kelio sodinami aukšti medžiai - klevai, beržai, pušys ir kt. Salose augalais kuriamas salų išskirtinumas, laikantis aukščio reikalavimų. Automobilių aikštelė prie pagrindinio įvažiavimo pabrėžiama aukštų medžių grupėmis.

VIEŠOS ERDVĖS
Didelė dalis planuojamos teritorijos įvardinama kaip vieša zona arba erdvė – tai gatvės, dviračių takai, tiltai, automobilių stovėjimo aikštelės, uostas, pakrantė, kanalai, želdiniai.

KANALAI IR KRANTINĖS
Kuriama kanalų sistema sudaro galimybę gyventi arti vandens. Visoje teritorijoje vanduo bus dominuojantis aplinkos elementas. Kanalų sistema suteiks Svencelei išskirtinumo, ji nebus panaši į jokią kitą teritoriją.Per kanalus numatoma įrengti tiltus, kuriais bus galima važiuoti automobiliais ir dar keletą pėsčiųjų tiltelių, skirtų susisiekimui tarp „salų“. Tiltus planuojama projektuoti skirtingus, derančius prie atskirų kvartalų architektūros. Centrinėje gyvenvietės dalyje planuojama įrengti 3 pakeliamus tiltus, sudarant sąlygas jachtoms įplaukti į gyvenvietę.Kanalų sistema bus visiškai naujas vietovės elementas. Kanalai ne tik suteiks gyvenamosioms zonoms dinamikos ir daugiafunkciškumo, bet ir tarnaus kaip transporto jungtys tarp skirtingų gyvenvietės zonų.

TILTAI
Vietovėje bus pastatyti tiltai, jungsiantys kanalų suformuotas salas. Visi tiltai bus skirtingi, tarsi slenksčiai į gyvenamąsias zonas ir šių zonų tapatybės išraiška. Pagrindinis tiltas, jungsiantis uostą ir svarbiausią kanalą, bus kilnojamasis: jis atidaromas plaukiant burlentėms ir didesniems motoriniams laivams.

KELIAI
Nuo kelio Dreverna – Svencelė į pagrindinis patekimas į gyvenvietę planuojamas centriniu keliu, kurio ašyje, ant į marias vedančio molo, numatoma statyti švyturį. Gyventojai ir poilsiautojai, nors ir nepriversti važiuoti per centrą, bet priartėję prie jo ir matydami uosto teritorijoje verdantį gyvenimą, susidarys patrauklaus, gyvo miestelio įspūdį. Vienoje pagrindinio kelio pusėje bus kanalas, o kitoje, įsiterpusios tarp dekoratyvinių želdinių plotų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo objektai. Pagrindiniam keliui išsišakojus, bus galima pasukti dešinėn, link uosto ir centrinės zonos, arba kairėn, link privačių gyvenamųjų zonų (įvažiavimas į šias teritorijas bus ribojamas). Vietovės keliai - kiek įmanoma siauresni, taip bus išvengta greičio viršijimo. Teritorijoje bus įrengti keli pakeliami ir daug mažesnių tiltų, tiltelių, kurie jungs kanalų suformuotas salas. Visi tiltai bus skirtingi, jie atrodys tarsi slenksčiai į skirtingas gyvenamąsias zonas ir suteiks joms individualumo. Pagrindinis tiltas tarp uosto ir pagrindinio kanalo bus pakeliamas, kad galėtų praplaukti didesni laivai.

PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI
Teritorijoje suprojektuota apie 4km pėsčiųjų ir 2,5km dviračių takų. Jie tiesiami šalia lėto eismo gatvių. Maršrutinio transporto trasa lankytojų patogumui eis per gyvenvietės centrą.

PARKINGAI
Dauguma automobilių stovėjimo aikštelių bus įrengtos privačiose zonose. Svečiams, tvykstantiems į gyvenvietę, bus įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė prie pagrindinio įvažiavimo, gausiai apželdinta dekoratyviniais želdiniais. Uosto teritorijoje automobilius galima pastatyti šalia krantinių tam skirtose vietose.

ELEKTRA
Vystant teritoriją numatoma prisijungti prie esamų elektros energijos tinklų. Netoliese esanti transformatorinė pastotė rekonstruojama, taip pat teritorijoje numatoma statyti keturias modulines transformatorines pastotes, nuo kurių būtų aprūpinti elektros energija planuojamos Svencelės gyvenvietės objektai. Klojant kabelius po tiltais ar kitokiomis konstrukcijomis, montuojamomis virš vandens kanalų, kabelinės linijos veriamos į vamzdžius, tvirtinamus prie minėtų konstrukcijų. Tose kelio dalyse, kur planuojami pakeliami tiltai, kabeliai, suverti į vamzdžius, klojami po kanalais. Elektros linijos, patenkančios po važiuojama dalimi, apsaugomos PVC vamzdžiu.

ŠILDYMAS
Šildymo sistema – ekologiškas centralizuotas arba individualus geoterminis šildymas, kaip šilumos šaltinį panaudojant projektuojamų kanalų vandenį. Šilumos siurbliai paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir ją perduoda namo šildymo sistemai. Šilumos siurbliai ir kiti agregatai maitinami elektros energija.

VANDENTIEKIS
Planuojant naujo gyvenamojo – rekreacinio komplekso įrengimą, esamą vandens gavybos gręžinį numatoma likviduoti. UAB „Svencelės sala“ žemės sklype, esančiame arčiau gyvenvietės numatoma gręžti tris naujus gręžinius, kurie aprūpintų geriamu vandeniu Svencelės gyvenvietę ir naujai planuojamą gyvenamąjį – rekreacinį kompleksą. Numatomas gręžinių gylis – 78 m

ATLIEKŲ TVARKYMAS
Teritorijoje planuojamos dvi atliekų rūšys - uosto ir buitinės, - kurios bus tvarkomos skirtingai. Uoste kietos laivų atliekos bus surenkamos į konteinerius. Spec. atliekos – tai išrūšiuotos atliekos. Numatomas spec. atliekų rūšiavimas: stiklas, plastikas, popierius. Surinktos kietos ir rūšiuotos atliekos pagal sutartis bus išvežamos į sąvartyną arba atiduodamos spec. tvarkymo įmonei.
BUITINĖS ATLIEKOS
Joms surinkti statomi konteineriai. Numatomas atliekų rūšiavimas: konteineriai atskirai popieriui, stiklui ir plastikui. Konteineriai statomi grupėmis, atskirai kiekvienai „salai“, patogioje privažiuoti vietoje, prie kelio. Atliekos išvežamos, sudarius sutartį su spec. autotransporto įmone. Atliekų kiekis ir išvežimas - skirtingas įvairiu metu laiku, planuojamas didesnis vasaros metu. Atliekas planuojama rinkti, naudojant požemines atliekų surinkimo sistemas.
ATLIEKŲ SUSIDARYMAS STATYBŲ METU
Įrengiant planuojamą Svencelės rekreacinę – gyvenamąją teritoriją bus reikalingas esamų nenaudojamų ūkinių pastatų griovimas. Susidarys tam tikras kiekis statybinių atliekų: statybinis laužas. Susidarančias nepavojingas statybines atliekas numatoma naudoti teritorijos tvarkymui: krantinių, molų įrengimui, teritorijos lygio pakėlimui ir panašiai.

NUOTĖKOS
Svencelės gyvenamojoje – rekreacinėje teritorijoje susidarys paviršinės ir buitinės nuotėkos, bei bus surenkamos nuotekos iš uoste aptarnaujamų laivų.
NUOTĖKŲ SURINKIMAS IŠ LAIVŲ
Prie planuojamos skysto kuro degalinės, planuojama įrengti požeminį rezervuarą avariniam kuro surinkimui, balastinių vandenų surinkimo talpą (apie 10m3). Surinkti balastiniai vandenys turi būti išvežami utilizavimui į įmones. Nuotekų iš laivų tualetų priėmimas planuojamas į teritorijos buitinių nuotekų tinklus.
PAVIRŠINĖS NUOTĖKOS
Jos surenkamos nuo visų teritorijoje planuojamų kietų kelio ir aikštelių dangų, surenkamos į lietaus nuotekų kolektorius ir apvalyti projektuojamuose naftos produktų atskirtuvuose, išleidžiami į Kuršių marias.
BUITINĖS NUOTĖKOS
Jas planuojama surinkti centralizuotai ir išvalyti uždaruose buitinių nuotekų valymo įrenginiuose iki nustatytų reikalavimų. Išvalytos buitinės nuotėkos, vamzdžiu, klojamu Kuršių marių dugnu,bus išleidžiamos į marias už 500 m nuo kranto.